kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Literatūra

Literatūra > Viduramžiai

Šv. Pranciškus


Šv. Pranciškus Asyžietis (1181 / 1182–1226) – mažesniųjų brolių (pranciškonų) vienuolijos įkūrėjas, religinių raštų autorius, vienas labiausiai garbinamų Katalikų Bažnyčios šventųjų.
Pranciškus gimė Vidurio Italijos Asyžiaus mieste, audinių pirklio Bernardonės šeimoje. Jaunystėje turėjo linksmybių mėgėjo reputaciją. Dvidešimtmetis išsiruošęs į kautynes su netolimu Perudžijos miestu, Pranciškus pakliuvo į nelaisvę, kurioje išbuvo beveik metus ir rimtai susirgo. Nuo 1205-ųjų jis palaipsniui atsižadėjo pasaulietiško gyvenimo ir tapo elgetaujančiu atsiskyrėliu. Pasak pirmojo biografo Tomo Celaniečio, stipriausias atsivertimo akstinas buvo išgyvenimas apleistoje bažnyčioje, kur Pranciškus išgirdęs žodžius: „atstatyk mano namus, nes, kaip matai, jie griūna!“ Pradėjęs pamokslauti, Pranciškus greitai susilaukė sekėjų ir 1209-aisiais parašė pirmąją paprastą brolijos regulą. 1219-aisiais jis nukeliavo į Egiptą, kur krikščionių kariuomenė kovojo su musulmonais, ir susitiko su sultonu al-Kamiliu, kuris, paveiktas Pranciškaus charizmos, leido jam ir jo sekėjams lankytis Šventojoje žemėje. 1223-iaisiais popiežiui patvirtinus ordino regulą, Pranciškus atsisakė vadovauti brolijai ir pasišventė kontempliacijai, maldai ir pasninkui. 1224-ųjų rugsėjo 14-ąją netoli Asyžiaus patyrė dar vieną stiprų šešiasparnio angelo serafimo regėjimą, po kurio jam atsivėrė stigmos (tai sužinota tik po mirties, nes gyvas būdamas Pranciškus šitą faktą slėpė). 1226-aisiais ligotas, beveik aklas Pranciškus mirė Porciunkulėje šalia Asyžiaus, o jau po dvejų metų buvo paskelbtas šventuoju.
Pranciškaus pasiryžimas sekti žmogišku, atjaučiančiu ir kenčiančiu Jėzumi, savęs išsižadėjimas ir neturto meilė yra vienas patraukliausių Viduramžių sąmoningumo pavyzdžių. Pranciškus nesibaimino elgtis nestandartiškai, kartais netgi šokiruojančiai (anot tradicijos, jis save vadinęs „Dievo juokdariu“). Todėl nenuostabu, kad ir hagiografinės literatūros, ir pagaulių siužetų apie jį apstu (bene žinomiausias – pasakojimas apie pamokslą paukščiams). Populiariausi yra remiantis senesnėmis biografijomis XIV a. parašyti
Šventojo Pranciškaus žiedeliai. Jo paties tekstai, sukurti ne tik lotyniškai, bet ir Umbrijos italų tarme, – tai vieši laiškai, maldos ir giesmės, taip pat vienuoliško gyvenimo įstatai. Jie persmelkti stipraus brolystės jausmo ne tik su žmonėmis, bet ir su gyvūnais bei visa kūrinija (pavyzdžiui, bibline ritmine proza parašyta „Saulės (arba Kūrinijos) giesmė“, vienas pirmųjų italų literatūros kūrinių, kuriam Pranciškus parašė ir melodiją). Pranciškus iki pat mūsų dienų yra dažnas literatūros ir kitų menų – dailės, kino – herojus. Jo įkurtam pasauliečių brolių (tretininkų) ordinui priklausė nemažai žymių mokslininkų ir menininkų, tarp jų Dantė (Dante), Mikelandželas (Michelangelo), Ferencas Listas (Ferenc Liszt), Jurgis Pabrėža ir Vaižgantas.

Laurynas Katkus
Šventojo Pranciškaus žiedeliai.ŠV. PRANCIŠKUS, Alonso Cano, 1624 m.Vilniaus Šv. Pranciškaus ir Šv. Bernardino Sieniečio bažnyčia.

Ar žinote, kad...